„Apie 1941 m. rugpjūčio vidurį Švenčionių apskrities policijos vadas P. Januškevičius valsčių policijos viršininkams išsiuntė slaptą įsakymą. Buvo įsakyta visus apskrities žydus suvaryti į Švenčionėlių poligono barakus (miške, apie 1,5 km nuo miesto, iš viso buvo 8 dideli barakai. Kiekviename galėjo tilpti apie 800 žmonių) ir konfiskuoti žydų turtą. Į barakus varomiems žydams buvo leista pasiimti tik patalynę, šiek tiek drabužių ir maisto. 1941 m. rugsėjo pabaigoje policininkai iš Švenčionių į Švenčionėlių poligoną išvedė apie 2000 žydų. Čia buvo telkiami visos Švenčionių apskrities žydai: Švenčionių, Švenčionėlių, Ignalinos (maždaug 400–700 žmonių), Daugėliškio (40–50), Kaltanėnų (apie 80), Linkmenų, Pabradės, Adutiškio ir Stajėtiškio (apie 200), Saldutiškio ir Labanoro (apie 50–60), Mielagėnų (15 šeimų), Salamiankos kaimo (2 šeimos - apie 30–40 žmonių), Ceikinų ir kitų vietovių žydai. Prieš juos išvežant, keliems šimtams Švenčionių žydų pavyko pabėgti į Baltarusiją.
1941 m. spalio pradžioje į Švenčionėlius atvyko apskrities policijos vadas P. Januškevičius ir du vokiečių saugumo policijos pareigūnai. Švenčionėlių burmistrui K. Cicėnui ir Švenčionėlių valsčiaus policijos viršininkui B. Gruzdžiui buvo pranešta, kad vokiečių valdžia nurodė visus Švenčionių apskrities žydus sušaudyti. Atvykėliai įsakė per vieną dieną mobilizuoti vietos gyventojus, kad šie poligone iškastų griovį. Tą pačią dieną policininkai surinko apie 300 darbininkų, kurie netoli barakų iškasė apie 200 metrų ilgio, 10 m pločio ir 3 m gylio griovį. Po kelių dienų į Švenčionėlius iš Vilniaus atvažiavo leitenanto J. Šidlausko vadovaujamas vokiečių saugumo policijai ir SD pavaldus Ypatingasis būrys. Dauguma šio būrio narių buvo lietuvių policininkai. Į poligoną saugoti žudynių vietą buvo sutelkta apie 120 Švenčionių apskrities policininkų ir buvusių baltaraiščių (pagalbinių policininkų). Pagal liudininkų parodymus, žudynės prasidėjo 1941 m. spalio 8 d. ir truko dvi dienas. Žydai didelėmis grupėmis iš barakų buvo varomi prie griovio, įstumiami į jį ir šaudomi. Iš pradžių buvo sušaudyti vyrai, po to – moterys ir vaikai. Pasibaigus žudynėms, Švenčionėlių gyventojai griovį užkasė. Jų liudijimu, nemažai vaikų buvo užkasti gyvi.
Vokiečių saugumo policijos ir SD žiniomis, 1941 m. spalio 9 d. Švenčionėlių poligone buvo sušaudyti 3726 žydai (1169 vyrai, 1840 moterų ir 717 vaikų). Iš viso poligone sušaudyta 7000-8000 žydų. Absoliuti dauguma Švenčionių apskrities žydų buvo nužudyta Švenčionėlių poligone.“
Švenčionėliuose, ties Žemutinės, Kaltanėnų ir Žeimenos gatvių sankryža sukti į Žeimenos gatvę. Važiuoti šia gatve, pervažiuoti geležinkelio pervažą ir tiltą per Žeimenos upę. Iš karto už tilto, kairėje kelio pusėje, yra drožinėto medžio nuoroda į žudynių vietą. Pasukus į miško keliuką, rasite dar dvi atminimo rodykles, nurodančias kryptį į memorialą.
Memoriale stovi obeliskas ir du paminklai. Betoninis obeliskas pastatytas 1961 m. 1984 m. žudynių vieta rekonstruota (architektė A. Bučinskaitė). 1993 m. paminklas rekonstruotas. Nuo obelisko nuimta marmuro plokštė. Pats obeliskas apdengtas šlifuoto rausvo granito plokštėmis. Šoninės dalys buvo pastatytos 1993 m., vykdant Hitlerizmo aukų antkapinio paminklo rekonstrukciją. Memorialo viduryje yra dvi lentelės su miestelių pavadinimais (užrašyti lietuvių ir jidiš kalbomis), kuriuose gyveno nužudytieji žydai.
Vietos statusas: Saugomas valstybės, Unikalus kodas: 11241
Įrašai: „Šioje vietoje hitleriniai žudikai ir jų vietiniai pagalbininkai 1941 m. spalio mėn. nužudė 8000 žydų“ (hebrajų, jidiš ir lietuvių kalbomis; I);
„Šis paminklinis akmuo pastatytas tiems žydams, kurių žuvimo ir palaidojimo vieta šiandien nežinoma. 1941–1944“ (hebrajų, jidiš ir lietuvių kalbomis; II)
Bubnys A., „Švenčionių, Ašmenos ir Svierių apskričių žydų likimas (1941–1943)“ – Ašmenos, Svierių, Švenčionių
apskričių getai: kalinių sąrašai. 1942, Vilnius, 2009, p. 20–21;
Papildoma literatūra
Žydų žudynių vietos tyrinėtos Yahad-In Unum
www.yahadmap.org/#village/scaron-ven-ion-liai-vilnius-lithuania.862